VDU liūdi dėl prof. Viktoro Masevičiaus netekties

VDU bendruomenė ir universiteto kamerinis merginų choras liūdi dėl choro dirigento, pedagogo Viktoro Masevičiaus netekties. Atsisveikinti su Maestro bus galima gruodžio 14 d. 14–20 val. (pašarvojimas) ir gruodžio 16 d. 9–14 val. (urna) Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“ (Olandų g. 22, 6-oje salėje). Urna išnešama gruodžio 16 d. 14 val., laidojama – Kairėnų kapinėse.

Sakoma, jog muzika yra dūžtančios širdies vaistai, ir daugelio muzikos bendruomenės žmonių – choristų, įvairių muzikos meno krypčių studentų, dirigentų, chorvedžių, meno vadovų, kolegų, bendraminčių – širdys šiandien sudužo, sužinojus apie choro dirigento, pedagogo Viktoro Masevičiaus užgesusią gyvybę. Šią netektį lydinčio skausmo ir liūdesio neišgydys net skambiausia muzika.

Jeigu ieškotume Žmogaus, besąlygiškai mylėjusio muziką, gyvenusio muzika, paskyrusio savo talentą, energiją, sveikatą ir svajones kasdieniam muzikos puoselėjimui, jaunosios ir vyresniosios kartos ugdymui ir muzikos sklaidai – sutiktume profesorių Viktorą Masevičių. Visuomet pozityviai ir energingai nusiteikusį, pasižymintį subtiliu sąmoju, pavydėtina erudicija ir inteligencija, bet drauge tokį paprastą, šiltą, šviesų, tiesiog gerą Žmogų. O tokių žmonių dabar reta. Vadovui V. Masevičiui buvo ypač svarbios vertybės ir moralė, jis buvo nepakantus neteisybei, kasdien dirbo, stengėsi ir aukojosi dėl to, kas jam brangu ir artima. Vadovas mokėjo ne tik suburti muzikos mylėtojus, bet nuolat savo atkaklumu ir ryžtu siekė juos uždegti, išlaikyti ir vesti į priekį. Jam pavykdavo išugdyti ir leisti sužibėti ne vien tik didiems muzikos talentams, bet užtekdavo kantrybės ir noro padėti muzikaliai atsiskleisti kiekvienam, turinčiam klausą ir balsą. Jis įkvėpdavo, padrąsindavo, palaikydavo – tiek suklupimuose ir negandose, tiek džiaugsmuose ir laimėjimuose. Šiandien mūsų didžiausias laimėjimas ne ilgamečio choro pasiekimai ir medaliai įvairiuose konkursuose ir koncertuose, o pasididžiavimas bei garbė dainuoti ir priklausyti chorui, kuriam vadovavo gerbiamas ir mylimas Vadovas Viktoras Masevičius.

1961–1972 m. V. Masevičius choro dirigavimo mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje. Mokyklą baigęs su pagyrimu, 1972–1977 m. choro dirigavimo studijas tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (vyr. dėst. J. Aleksos, doc. J. Motiekaičio ir prof. A. Jozėno klasės). Konservatoriją baigęs su pagyrimu, paskirtas šios mokslo įstaigos Choro dirigavimo katedros asistentu, vėliau dėstytojas, vyr. dėstytojas, nuo 1990 m. docentas. 1977–1980 m. neakivaizdiniu būdu choro dirigavimą studijavo Maskvos valstybinės P. Čaikovskio konservatorijos asistentūroje pas prof. K. Pticą.

V. Masevičius 1972–1973 m. buvo Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto studentų mišriojo choro, 1978–1979 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos kamerinio vyrų choro ir 1979–1989 m. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos kamerinio mišriojo choro „Vilnius“ chormeisteris. 1979–1981 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos merginų choro studijos vadovas, 1982–1989 m. konservatorijos neakivaizdinio skyriaus choro studijos vadovas (iki 1987 m. kartu su doc. A. Lopu, o vėliau talkino K. Barisas), 1985–1989 m. choro dirigavimo katedros neakivaizdinio skyriaus vedėjas. Neakivaizdininkų mišrusis choras parengė nemaža ir stambių kūrinių: J. Naujalio mišias „Švenčiausių Kristaus Žaizdų garbei“, Č. Sasnausko „Requiem“, S. Šimkaus kantatas „Atsisveikinimas su tėvyne“ ir „Gyvuok, Tėvyne“, V. Budrevičiaus kantatą „Plieno dalgeliai“ ir oratoriją „Amžina begalybė“, G. F. Händelio oratorijų „Samsonas“ ir „Judas Makabėjus“ fragmentus ir kt. 1990 m. V. Masevičiui suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas.

V. Masevičius buvo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) kamerinio merginų choro vadovas, taip pat Kauno technologijos universiteto (KTU) mišraus choro „Absolventas“ vadovas.

VDU kamerinis merginų choras, įkurtas 1988 m. vadovo V. Masevičiaus, yra per savo gyvavimą atlikęs virš 900 įvairių epochų ir stilių kūrinių. Kolektyvas nuolat dalyvauja respublikinėse ir Kauno dainų šventėse, konkursuose, aukštųjų mokyklų studentų bei moterų chorų „Ave Maria“ festivaliuose, Baltijos valstybių studentų dainų ir šokių šventėse „Gaudeamus“. Be Lietuvos, choras yra koncertavęs Airijoje, Bulgarijoje, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje.

VDU kamerinio merginų choro kolektyvas nepaprastai liūdi ir reiškia gilią užuojautą amžinybėn išėjusio prof. Viktoro Masevičiaus žmonai Aldonai, sūnums – Viktorui ir Antanui, jų žmonoms ir vaikams, visiems likusiems artimiesiems bei velionio kolegoms, bičiuliams, bendraminčiams.

VDU kamerinis merginų choras