Meno sąsaja: J. Naujalis ir choras „DAINA“
Apie kompozitorių, dirigentą, meno veikėją J. Naujalį parašytų knygų, recenzijų, publikacijų – apstu. Tad šis straipsnis bus vienas iš nedaugelio, kuris neaprašys koks J. Naujalis buvo kaip meno veikėjas, o aprašys apie tai, koks jis buvo ir yra, kuomet jo muziką atlieka Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos studentų mišrus choras „DAINA“, vadovaujamas meno vadovės ir dirigentės Ramunės Navickienės.
Kasdienėje veikloje susiduriame su skaičiais. Choro „DAINA“ istorijoje skaičiai 1, 100, 3 – turi ypatingą reikšmę. Skaičius 1: „DAINA“ – pirmasis mišrus choras Lietuvoje įkurtas 1922 m., be pertraukų dirbęs visais pereinamaisiais Lietuvos istoriniais laikotarpiais. Pirmasis ir vienintelis choras, dalyvavęs visose Lietuvos dainų šventėse nuo 1924 m. Kuo ypatingas skaičius 100? 2022 m. „DAINA“ atšventė savo veiklos šimtmetį. Šimtmetį minės ir Lietuvos dainų šventė, kurioje 1924 m. J. Naujalis buvo pirmasis vyriausiasis dirigentas. Skaičius 3 – tris kartus „DAINA“ tapo tarptautinio J. Naujalio chorų konkurso laureatė. Taip nutiko ir 2023 m. balandžio 22 d. Kaune vyko tarptautinis kompozitoriaus J. Naujalio chorų konkursas, kuriame choras „DAINA“ pelnė bronzinį laureato diplomą. Konkurso programa, pagal chorų sudėtį ir atliekamą chorinės muzikos žanro stilių buvo suskirstyta į skirtingas kategorijas. Kiekvienas konkurse dalyvaujantis choras turėjo atlikti savo paruoštą muzikinių kūrinių programą ir vieną privalomąjį J. Naujalio kūrinį. „DAINA“ dalyvavo sakralinės muzikos kategorijoje ir atliko choro kompozitorės J. Ovseičiuk kūrinius „O vos omnes“, „Lux aeterna“, norvegų kompozitoriaus O. Gjeilo šiuolaikinės muzikos kūrinį „Ubi caritas“ ir J. Naujalio motetą „In monte oliveti“.
Istorinė raida tarp J. Naujalio ir choro „DAINA“ iš dalies suformavo muzikinį J. Naujalio kūrybos tęstinumą. „DAINOS“ skiriamasis bruožas toks ir yra: gebėti kurti tradicijas, jas tęsiant per klasikinius kūrinius, remiantis aukšta chorine kultūra. Muzika, kurią dauguma atlikėjų suvokia kaip turinčią romantinių bruožų, iš tiesų sudėtinga pavadinti romantine. Kompozitoriaus stiliaus braižas – kupinas dramatizmo persipinančiu su harmonijos paprastumu, iki galo sunkiai suvokiamu ir išgyvendinamu. Tokį J. Naujalį vienintelė „Daina“ ir pažįsta. J. Naujalio jau nebėra, tačiau yra jo daina ir „DAINA“.
Straipsnį paruošė Miglė Chmieliauskaitė.