100-mečio jubiliejų mininčio seniausio Lietuvoje choro „Daina“ vadovė R. Navickienė: laimės pasagą turėti neužtenka

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studentų mišriam chorui „Daina“ šie metai – ypatingi. Seniausias choras Lietuvoje mini veiklos 100-metį. Gegužės 14 dieną 16 val. VDU Žemės ūkio akademijos Iškilmių salėje kolektyvas kviečia kartu džiaugtis ir bendrystėje švęsti šį svarbų jubiliejų. Artėjant renginiui – pokalbis su VDU ŽŪA studentų mišraus choro „Daina“ vadove Ramune Navickiene.

– Kokiomis nuotaikomis choras „Daina“ mini 100-mečio jubiliejų?

– Jausmas nenusakomas, ne kiekvienam skirta… Tik likimas gali dovanoti tokią šventę. Neišgyvena verslo įmonės, organizacijos, o čia – kolektyvas kasmet išsiskiriantis ir, pasirodo, 100 metų susieinantis.

– Kas įkvepia Jus kaip choro „Daina“ vadovę?

– Mane labiausiai įkvepia muzika ir žmonės. Netgi žmonių kaita. Vis tikėjau, gal kitais metais pavyks padaryti geriau…

– Jubiliejus – solidus. Per tiek metų būta puokštė renginių ir koncertų. Kas, atsigręžus atgal, Jums kelia didžiausius sentimentus?

– Man viskas kelia sentimentus, nes „Dainoje“ praėjo 30 kūrybinių gyvenimo metų. Tikriausiai sutiksite, turėčiau išskirti beveik mistinį įvykį – 2003 metais choras „Daina“ paskutinieji girdėjo popiežiaus Jono Pauliaus II žodžius viešumoje. Ir jie buvo lietuvių kalba skirti mūsų choro pasveikinimui ir palinkėjimui. 2004 metais „Daina“ buvo pakviesta dalyvauti XIV tarptautiniame chorų ir orkestrų festivalyje „Music Ateneo – Nuova Europa“ Bolonijoje, skirtame Lietuvos ir Maltos įstojimui į Europos Sąjungą paminėti. Kartu su Maltos, Italijos, Čekijos chorais, Vengrijos orkestru, solistais iš Rusijos, Italijos, Vengrijos atlikome A. Dvoržako „STABAT MATER“. Tą dieną man sukako 50 metų ir aš pagalvojau – mums skirta iš aukščiau – mano, ŽŪA choras, tokiame įvykyje. To neteko nei vienam studentų chorui iš Lietuvos. 2005 metais mes vėl pirmieji iš Lietuvos buvome pakviesti į tarptautinį festivalį kartu su Anglijos, Rusijos, Lenkijos, Vengrijos chorais atlikti P. Lukascewskio II simfoniją, skirtą popiežiaus pirmosioms mirties metinėms pažymėti. Įsimintini ir koncertai Portugalijoje, Čekijoje, brangiausioje Lietuvoje ir širdžiai mieliausioje vietoje – mūsų universitete…

– Kokiomis savybėmis pasižymi choras „Daina“, koks choro ir jo narių išskirtinumas?

– Kai kurios savybės būna įgimtos, kai kurios atsiranda per darbą, per tradicijas. Man buvo svarbu, kad turėtume savo veidą. Kiek žinau, klausytojai tai pripažindavo. O išskirtinumas – choristai be muzikinio išsilavinimo sugebėjo būti lygiais aukštųjų mokyklų chorų tarpe, kur vyrauja žmonės, baigę muzikos mokyklas. O ir buvome vadinami didžiausiu ir geriausiu studentų choru. Kad taip būtų, žinojome – neužtenka turėti laimės pasagą, reikia ja pasikausčius sunkiai arti, už likimo dovaną reikia ką nors ir atiduoti.

– Koks Jūsų, kaip vadovės, palinkėjimas kolektyvui jubiliejaus proga?

– Daug ką galima pamiršti, neišgirsti, nepamatyti arba nekreipti dėmesio, bet negalima nejausti. Tikiu ir linkiu, kad choristai įamžins „Dainą“ savyje, savo vaikuose. Tas jausmas duos tęstinumą, palaimą ir amžinybę. Jubiliejaus proga linkiu dar kartą tai pajausti. Mano širdyje jie jau įsirašė. Ačiū jiems už savęs dovanojimo šventę.

– Kokiais pasirodymais gegužės 14 dieną džiuginsite susirinkusius svečius?

– Esame seniausias Lietuvos choras. Tai daug ką sako ir įpareigoja. Norime prisiminti, apimti visus choro 100 metų veiklos etapus, visiems vadovams skirti po dainą, atitinkančią jų darbo laikmetį. Tikimės – toks mūsų repertuaras klausytojus sugrąžins į mielą praeitį, atgaivins sielą ir visi kartu už šią likimo dovaną atiduosime duoklę istorijai. „Kai panorėsime, dangus mums nusileis. Kai panorėsime, ir laimė nuostabi pas mus ateis“, – M. K. Čiurlionis.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.